
Šiandien sugalvojau patikrint savo receptorių aštrumą. Nevalgysiu aš mandrų patiekalų, o ragausiu kekvieno tūlo lietuvio gerai žinomą gerimą, neatskiriamą nuo antrosios religijos Krepšinio – ALŲ. Kadangi esu UTENIŠKIS nuo pat smegenų šaknų, mūsų bandymų poligone bandys savo jėgas šios alaus rūšys:
1. Utenos (geriau žinomas kaip – Utenos mėlinas);
2. EURO (Euro alus tik geltonas, nes žalio neradau, turbūt išmirė kaip dinozaurai kol buvau išvykęs UK);
3. Kalnapilis – 3 Salyklai (Silpniausias iš visų pasirinktų);
4. Utenos Pilsener (slengu – Utenos žalias).
Pirmą garbės šūvį paleidau iš Utenos mėlino pabūklo. Šūvis buvo girdimas net tolimame receptorių kaime. Paliko tikrai lengvo ir malonaus skonio įspūdį. Nevertui šis alus yra vadinamas vienas iš geriausių.
Antram šūviui išsirykiavo Euro pabūklas (pabūklo kamafležas gerai pritaikytas maskuotis dykumose). Skonis priblokštų net visko mačiusį kupranugarį. Nelabai skyrėsi nuo Utenos alaus, tik šis buvo kur kas aitresnis (pritaikytas labiau ištroškusiems šeichams).
Trečiasis savo 4,8% kalibro vamzdį demonstravo Kalnapilis – 3 salyklai. Pasirodė gan lengvas, tinkantis atsišaudyti atsitraukiant. Nors tarptautinių ekspertų pripažintas auksiniu medaliu dėl kulkos konstrukcijos, kuri išeidama nepalieka nė menkiausio rando, man jis pasirodė vidutiniškai. Priminė pigų, bet vis dar plašiai naudojamą kalašnikov (nors ir uzi 7 kalibro ir didesnio manęs nežavi).
Paskutinę salvę iššovęs Utenos Pilsener. Kulkos skriejimo greitis – vidutinis. Paneigsiu faktą, jog jis netinka nešiotis panelėms. Gal tik kiek nuvalkiotas pavadinimas, bet asmeniškai man patiko ir kalibras, ir skonis. Pritaikytas saviginai. Švelnus ir nenuvalkiotas skonis.
Medalių dalybos:
1. Utenos (Utenos mėlynas)
2. Utenos Pilsener, Euro Expert (Geltonas)
3. Kalnapilis – 3 salyklai.
P.S. Čia tik mano subjektyvi nuomone, mes geriam pagal skonį ir savo padėtį socialiniame sluoksnyje.